Vagis dabar šnekės labai atvirai. Jis irgi buvo. Jis irgi matė šventąjį ŽMOGŠŪDŽIO reikalą. Jis irgi uodė. Jis irgi čiupinėjo. Didžius apaštalus privaloma pasitikti įbridus į upę ir apsinuoginus. Visi didieji apaštalai yra apsišaukėliai. Tai kodėl gi toks tragiškas buvo veidas Organizatoriaus, nuoga krūtine, palinkusio link vandens, vis dar šūdinom kelnėm? Kodėl doram vagiui taip baisiai liūdna buvo žiūrėti? Ogi skaitykit delfi komentarus. Juk anarchistai turėjo iškviesti policiją, juk anarchistai patys buvo pašventinti anarchija. Juk anarchistai buvo perspjauti. Ko jie nedžiūgauja? Ko jiems dar reikia? Vagis buvo kone šventai įsitikinęs jog viskas „tyčia“, paskaitos vizualumui. O sugadintus paveikslus oj kaip lengvai pateisint galima. „Teateinie padegėjai apdegintais pirštais! Jie jau čia! Visai čia pat!.. Pirmyn! Padekite bibliotekos lentynas! Nukreipkite kanalus, kad užlietumėte muziejus!.. Koks neapsakomas džiaugsmas matyti tas senas puikias drobes, pakeitusias spalvą, sunaikintas, besisupančias ant bekraščio vandens bangų keterų!.. Paimkite kirtiklius, kirvius ir plaktukus! Negailestingai sudaužykite garbius miestus!“ Štai kokie žodžiai skambėjo, kai smilkytuvas pakilo virš nusidėjėlių galvų.
Svarbiausia šūdas tas teoretikas, šūdas, kai šūdinas.
Norit žinot kodėl viso to reikia, nepaisant visko?
Kada nors pasakysiu.
1 komentaras:
:DDDD
pz gerai čia, prajuokinai :D
Rašyti komentarą