Apie įgimtą ir įgautą (a)socialumą. Trečioji rūšis

Juk smagu ir netikėta drąsiai pareikšti, kad neturi pinigų ir nevyksi į draugų organizuojamą pikniką. Tai netgi kvepia pseudoromantika: gali įsivaizduoti save kaip tyrą neturtingą mergaitę baltutėle palaidine, visada draugišką ir pasiruošusią atiduoti paskutinį šratinuką. Be kita ko, pinigų neturėjimas (o šiuo atveju, greičiau, tikslingas noras jų neturėti) skyla į keletą aibių, viena kitą papildančių.

Pavyzdžiui, būtų kvaila manyti, kad „šešiolikinis“ kaimo vaikinukas šokiuose neturės pluošto dešimtinių Jadvygai pamaloninti. O vasarą, nudirbęs visus būtinus darbus, tas pats minėtasis Jurgis būtinai su draugais išlėks prie jūros. Ir visai nesigėdys savo antralaidžio „golfo“. Svarbu mašina važiuoja, svarbu Stasiukas, Ona ir Jadvyga šašlyką iškeps. Tai buvo prakaitu (ir nebūtinai kaimietišku) įgyto socialumo pavyzdys, nusispjovęs ant diskursinių platformų ir praradęs ydą girdėti pajuokiančius kalambūrus.

Visai kitaip gyvenimą (save) kapitalo projekcijoje mato tinginiai. Jie teisinasi ligomis, vaikais, socialine ir teisine nelygybe. Nors iš tikrųjų daugelis jų turi aristokrato kompleksą: amžinieji gyvenimo šlėktos, neteisingai nubausti ir klausantys rusiško popso. Tinginiai jie ne dėl didelio nenoro dirbti ar simuliacijos, tiesiog neįstengia, o gal nenori pakrutinti pilkųjų smegenų ląstelių. O to nepadaręs, niekada nenusibrėši tikslios ribos tarp gėrio ir blogio, tarp sūnau išplauk indus ir paksas gaidys. Kita vertus, šis nuskriaustųjų porūšis tampa puikiu antipavyzdžiu trečiajai, svarbiausiai (a)socialumo grupei.

Tai kas gi tie išrinktieji, be didesnių skrupulų deklaruojantys savo piniginių tuštumą ir dvasios vėjavaikiškumą? Paprastai tai daugybės kompleksų ir nerealių svajų savininkai, nepataisomos Pokahontos, vieną dieną tikinčios, jog viskas pasibaigs. O kol kas pateptieji valdo, griauna ir jungia, dievina, smerkia, uosto, čiulpia, juokauja ir užkrečia.
Užkrečia savo buvimu, aukštesnio laipsnio nihilizmu, ir tikrai žino, kur slepiasi jų sveikas protas.

K I Š E N Ė S E